nė

1 nė̃ prt. 1. netgi (sustiprinant, pabrėžiant neigimą): Danguje nė mažiausio balto debesėlio J.Bil. Prikrovė vežimą – nė arkliai nepatraukia J.Jabl. Laksto laksto, o darbo nė̃ regėti Slnt. Tikrosios jo pavardės vaikai nė nežino rš. Vyno ir meisos nė ragauti neragavo M.Valanč. Jis duonos nenorėjo, jos nė imti neėmė Skd. Nė aslos nešlavėmos, taip tinginys ėmė Krš. Malkų nėra nė pagalio Kš. Tokie šaltie nė sėdėti žmogus nenori Slnt. Auklė nespė[ja] anam nė košės virti Tl. Kai kada teip pasidaro, kad nė varškės niekas valgo – kartu Mžš. Vienas kėlė kepurėlę, aš jam – nė galvelės JV227. Nė nedaug – šešios dūšios būnam Šlčn. Nė siūlo galiukas jo neprapuls J.Paukš. Dar neišpjoviau nė pradalgėlio, atneš man mergelė pusrytėlio LTD(An). Tada nė mes to nepeikim BPI144. Nė už kokius pinigus nesutiks tekėti už tokio gėrėjo Grž. ^ Nė saulės duktė jam neįtiktum S.Dauk. Nė šuo savo girioj neloja B. Be pinigų – nė iš namų PPr292. Kas netinka – nė nelimpa Dkš. 2. o, nagi: Nė dabar ką tu čia darai? Dglš. Nė̃ kam mum paukščiai [laikyti] Dglš.

◊ nė dái visai: Nė dái nepagalvojau, ka tu galėtum man pievą nupjauti Krž.

nė dái, nė badái Srv ne galvoje.

nė iš tólo visiškai: Nenoriu alaus nė iš tolo Šln. Ana nė iš tolo nepanaši į brolį Als.

nė kám kõ Dkš ne galvoje.

nė per ką̃ nieko nereiškia, vieni niekai: Jam puodynė pieno išgert nė per ką Ps. Jonui tokios panos nė par ką Všk. Jaunystė[je] man tokį maišą panešt būdavo nė par ką Krč. Kas akis turi, tam nė per ką niekas Grž.

nė per kíek kamè Dr visiškai.

nė po kám nieko vietoje, nebranginam būti: Ta pana jam nė po ko Skd. Kad jūs jo ir bijote... Man jis nė po kam Žem. Mums pinigai nė po kam, by mes linksmai gyvenam d.

nė to tíek dar mažiau, juo labiau: Jei ans broliuo nieko neskolina, tai tu nė to tiek negausi Vkš. Jau močiutė nemylėjo, o tėvelis nė to tiek JD853.

nė už ką̃ nieko vietoje, nebranginamam būti: Mums tie grybai nė už ką Als. Ka daug užaugo, nė už ką nebuvo tie obulai Als. Savo tėvo tu nė už ką nelaikai Als.

nė vienámp; N nieku būdu.